vienatystininkas

vienatỹstininkas (-inykas Rtn), -ė smob. (1) 1. viengungis, bešeimis: Morkutis cielanamis ir vienatỹstinykas, už tai nigdi laiko neturi Vlk. Žmogus vienatỹstinykas, negaliu darbuosa su visais suspėt, tai ir liko pievos nepašienautos Kb. 2. kas neturi vaikų, bevaikis: Visi vienatỹstinykai labai skūpi Dbč.